INSERT INTO sites(host) VALUES('multilex.org') 1045: Access denied for user 'www-data'@'localhost' (using password: NO) multilex.org Estimated Worth $363,188 - MYIP.NET Website Information
Welcome to MyIP.net!
 Set MYIP as homepage      

  
           

Web Page Information

Title:
Meta Description:
Meta Keywords:
sponsored links:
Links:
Images:
Age:
sponsored links:

Traffic and Estimation

Traffic:
Estimation:

Website Ranks

Alexa Rank:
Google Page Rank:
Sogou Rank:
Baidu Cache:

Search Engine Indexed

Search EngineIndexedLinks
 Google:
 Bing:
 Yahoo!:
 Baidu:
 Sogou:
 Youdao:
 Soso:

Server Data

Web Server:
IP address:    
Location:

Registry information

Registrant:
Email:
ICANN Registrar:
Created:
Updated:
Expires:
Status:
Name Server:
Whois Server:

Alexa Rank and trends

Traffic: Today One Week Avg. Three Mon. Avg.
Rank:
PV:
Unique IP:

More ranks in the world

Users from these countries/regions

Where people go on this site

Alexa Charts

Alexa Reach and Rank

Whois data

Who is multilex.org at org.whois-servers.net

Domain Name: MULTILEX.ORG

Registry Domain ID: D164159480-LROR

Registrar WHOIS Server:

Registrar URL: http://www.tucows.com

Updated Date: 2016-12-01T17:12:03Z

Creation Date: 2011-12-19T12:36:53Z

Registry Expiry Date: 2017-12-19T12:36:53Z

Registrar Registration Expiration Date:

Registrar: Tucows Inc.

Registrar IANA ID: 69

Registrar Abuse Contact Email:

Registrar Abuse Contact Phone:

Reseller:

Domain Status: ok https://icann.org/epp#ok

Registry Registrant ID: C165382234-LROR

Registrant Name: Contact Privacy Inc. Customer 0141031222

Registrant Organization: Contact Privacy Inc. Customer 0141031222

Registrant Street: 96 Mowat Ave

Registrant City: Toronto

Registrant State/Province: ON

Registrant Postal Code: M6K 3M1

Registrant Country: CA

Registrant Phone: +1.4165385457

Registrant Phone Ext:

Registrant Fax:

Registrant Fax Ext:

Registrant Email: multilex.org

Registry Admin ID: C165382234-LROR

Admin Name: Contact Privacy Inc. Customer 0141031222

Admin Organization: Contact Privacy Inc. Customer 0141031222

Admin Street: 96 Mowat Ave

Admin City: Toronto

Admin State/Province: ON

Admin Postal Code: M6K 3M1

Admin Country: CA

Admin Phone: +1.4165385457

Admin Phone Ext:

Admin Fax:

Admin Fax Ext:

Admin Email: multilex.org

Registry Tech ID: C165382234-LROR

Tech Name: Contact Privacy Inc. Customer 0141031222

Tech Organization: Contact Privacy Inc. Customer 0141031222

Tech Street: 96 Mowat Ave

Tech City: Toronto

Tech State/Province: ON

Tech Postal Code: M6K 3M1

Tech Country: CA

Tech Phone: +1.4165385457

Tech Phone Ext:

Tech Fax:

Tech Fax Ext:

Tech Email: multilex.org

Name Server: ns1.hostex.lt

Name Server: ns2.hostex.lt

Name Server: ns3.hostex.lt

Name Server: ns4.hostex.lt

DNSSEC: unsigned

URL of the ICANN Whois Inaccuracy Complaint Form: https://www.icann.org/wicf/

>>> Last update of WHOIS database: 2017-08-13T12:07:33Z <<<



For more information on Whois status codes, please visit https://icann.org/epp



Access to Public Interest Registry WHOIS information is provided to assist persons in determining the contents of a domain name registration record in the Public Interest Registry registry database. The data in this record is provided by Public Interest

Registry for informational purposes only, and Public Interest Registry does not guarantee its accuracy. This service is intended only for query-based access. You agree that you will use this data only for lawful purposes and that, under no circumstances

will you use this data to: (a) allow, enable, or otherwise support the transmission by e-mail, telephone, or facsimile of mass unsolicited, commercial advertising or solicitations to entities other than the data recipient's own existing customers; or (b)

enable high volume, automated, electronic processes that send queries or data to the systems of Registry Operator, a Registrar, or Afilias except as reasonably necessary to register domain names or modify existing registrations. All rights reserved. Pub

lic Interest Registry reserves the right to modify these terms at any time. By submitting this query, you agree to abide by this policy.

Front Page Thumbnail

sponsored links:

Front Page Loading Time

Keyword Hits (Biger,better)

Other TLDs of multilex

TLDs Created Expires Registered
.com
.net
.org
.cn
.com.cn
.asia
.mobi

Similar Websites

More...

Search Engine Spider Emulation

Title:Lietuvos teis臈s aktai - Multilex
Description:Lietuvos teis臈s aktai: LIETUVOS RESPUBLIKOS K O N S T I T U C I J A (Lietuvos Respublikos pilie膷i懦 priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) LIETUVI挪 TAUTA
Keywords:
Body:
Lietuvos teis臈s aktai - Multilex
Skip to content
Menu
Skip to content
Lietuvos teis臈s aktai
Tarptautiniai teis臈s aktai
Lietuvos teis臈s aktai
LIETUVOS RESPUBLIKOS
K O N S T I T U C I J A
(Lietuvos Respublikos pilie膷i懦 priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)
LIETUVI挪 TAUTA
鈥 prie拧 daugel寞 am啪i懦 suk奴rusi Lietuvos valstyb臋,
鈥 jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
鈥 拧imtme膷iais atkakliai gynusi savo laisv臋 ir nepriklausomyb臋,
鈥 i拧saugojusi savo dvasi膮, gimt膮j膮 kalb膮, ra拧t膮 ir papro膷ius,
鈥 寞k奴nydama prigimtin臋 啪mogaus ir Tautos teis臋 laisvai gyventi ir kurti savo t臈v懦 ir prot臈vi懦 啪em臈je 鈥 nepriklausomoje Lietuvos valstyb臈je,
鈥 puosel臈dama Lietuvos 啪em臈je tautin臋 santarv臋,
鈥 siekdama atviros, teisingos, darnios pilietin臈s visuomen臈s ir teisin臈s valstyb臈s,
atgimusios Lietuvos valstyb臈s pilie膷i懦 valia priima ir skelbia 拧i膮
KONSTITUCIJ膭
I SKIRSNIS
LIETUVOS VALSTYB臇
1 straipsnis
Lietuvos valstyb臈 yra nepriklausoma demokratin臈 respublika.
2 straipsnis
Lietuvos valstyb臋 kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
3 straipsnis
Niekas negali var啪yti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausan膷i懦 suvereni懦 gali懦.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis臋 prie拧intis bet kam, kas prievarta k臈sinasi 寞 Lietuvos valstyb臈s nepriklausomyb臋, teritorijos vientisum膮, konstitucin臋 santvark膮.
4 straipsnis
Auk拧膷iausi膮 suvereni膮 gali膮 Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokrati拧kai i拧rinktus savo atstovus.
5 straipsnis
Valstyb臈s vald啪i膮 Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb臈, Teismas.
Vald啪ios galias riboja Konstitucija.
Vald啪ios 寞staigos tarnauja 啪mon臈ms.
6 straipsnis
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks 寞statymas ar kitas aktas prie拧ingas Konstitucijai.
Galioja tik paskelbti 寞statymai.
漠statymo ne啪inojimas neatleid啪ia nuo atsakomyb臈s.
8 straipsnis
Valstybin臈s vald啪ios ar jos institucijos u啪grobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteis臈ti ir negalioja.
9 straipsnis
Svarbiausi Valstyb臈s bei Tautos gyvenimo klausimai sprend啪iami referendumu.
漠statymo nustatytais atvejais referendum膮 skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne ma啪iau kaip 300 t奴kstan膷i懦 pilie膷i懦, turin膷i懦 rinkim懦 teis臋.
Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark膮 nustato 寞statymas.
10 straipsnis
Lietuvos valstyb臈s teritorija yra vientisa ir nedalijama 寞 jokius valstybinius darinius.
Valstyb臈s sienos gali b奴ti kei膷iamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j膮 ratifikuoja 4/5 vis懦 Seimo nari懦.
11 straipsnis
Lietuvos valstyb臈s teritorijos administracinius vienetus ir j懦 ribas nustato 寞statymas.
12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietyb臈 寞gyjama gimstant ir kitais 寞statymo nustatytais pagrindais.
I拧skyrus 寞statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali b奴ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstyb臈s pilietis.
Pilietyb臈s 寞gijimo ir netekimo tvark膮 nustato 寞statymas.
13 straipsnis
Lietuvos valstyb臈 globoja savo pilie膷ius u啪sienyje.
Draud啪iama i拧duoti Lietuvos Respublikos piliet寞 kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin臈 sutartis nenustato kitaip.
14 straipsnis
Valstybin臈 kalba 鈥 lietuvi懦 kalba.
15 straipsnis
Valstyb臈s v臈liavos spalvos 鈥 geltona, 啪alia, raudona.
Valstyb臈s herbas 鈥 baltas Vytis raudoname lauke.
Valstyb臈s herb膮, v臈liav膮 ir j懦 naudojim膮 nustato 寞statymai.
16 straipsnis
Valstyb臈s himnas 鈥 Vinco Kudirkos 鈥淭auti拧ka giesm臈鈥.
17 straipsnis
Lietuvos valstyb臈s sostin臈 yra Vilniaus miestas 鈥 ilgaam啪臈 istorin臈 Lietuvos sostin臈.
II SKIRSNIS
沤MOGUS IR VALSTYB臇
聽
18 straipsnis
沤mogaus teis臈s ir laisv臈s yra prigimtin臈s.
19 straipsnis
沤mogaus teis臋 寞 gyvyb臋 saugo 寞statymas.
20 straipsnis
沤mogaus laisv臈 nelie膷iama.
Niekas negali b奴ti savavali拧kai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi b奴ti atimta laisv臈 kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proced奴ras, kokias yra nustat臋s 寞statymas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi b奴ti pristatytas 寞 teism膮, kur sulaikytajam dalyvaujant sprend啪iamas sulaikymo pagr寞stumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen寞 suimti, sulaikytasis tuojau pat paleid啪iamas.
21 straipsnis
沤mogaus asmuo nelie膷iamas.
沤mogaus orum膮 gina 寞statymas.
Draud啪iama 啪mog懦 kankinti, 啪aloti, 啪eminti jo orum膮, 啪iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su 啪mogumi, be jo 啪inios ir laisvo sutikimo, negali b奴ti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.
22 straipsnis
沤mogaus privatus gyvenimas nelie膷iamas.
Asmens susira拧in臈jimas, pokalbiai telefonu, telegrafo prane拧imai ir kitoks susi啪inojimas nelie膷iami.
Informacija apie privat懦 asmens gyvenim膮 gali b奴ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal 寞statym膮.
漠statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt懦 savavali拧ko ar neteis臈to ki拧imosi 寞 jo asmenin寞 ir 拧eimynin寞 gyvenim膮, k臈sinimosi 寞 jo garb臋 ir orum膮.
23 straipsnis
Nuosavyb臈 nelie膷iama.
Nuosavyb臈s teises saugo 寞statymai.
Nuosavyb臈 gali b奴ti paimama tik 寞statymo nustatyta tvarka visuomen臈s poreikiams ir teisingai atlyginama.
24 straipsnis
沤mogaus b奴stas nelie膷iamas.
Be gyventojo sutikimo 寞eiti 寞 b奴st膮 neleid啪iama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba 寞statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti vie拧膮j膮 tvark膮, sulaikyti nusikalt臈l寞, gelb臈ti 啪mogaus gyvyb臋, sveikat膮 ar turt膮.
25 straipsnis
沤mogus turi teis臋 tur臈ti savo 寞sitikinimus ir juos laisvai reik拧ti.
沤mogui neturi b奴ti kliudoma ie拧koti, gauti ir skleisti informacij膮 bei id臈jas.
Laisv臈 reik拧ti 寞sitikinimus, gauti ir skleisti informacij膮 negali b奴ti ribojama kitaip, kaip tik 寞statymu, jei tai b奴tina apsaugoti 啪mogaus sveikatai, garbei ir orumui, priva膷iam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisv臈 reik拧ti 寞sitikinimus ir skleisti informacij膮 nesuderinama su nusikalstamais veiksmais 鈥 tautin臈s, rasin臈s, religin臈s ar socialin臈s neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, 拧mei啪tu ir dezinformacija.
Pilietis turi teis臋 寞statymo nustatyta tvarka gauti valstyb臈s 寞staig懦 turim膮 informacij膮 apie j寞.
26 straipsnis
Minties, tik臈jimo ir s膮啪in臈s laisv臈 yra nevar啪oma.
Kiekvienas 啪mogus turi teis臋 laisvai pasirinkti bet kuri膮 religij膮 arba tik臈jim膮 ir vienas ar su kitais, priva膷iai ar vie拧ai j膮 i拧pa啪inti, atlikin臈ti religines apeigas, praktikuoti tik臈jim膮 ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei b奴ti ver膷iamas pasirinkti ar i拧pa啪inti kuri膮 nors religij膮 arba tik臈jim膮.
沤mogaus laisv臈 i拧pa啪inti ir skleisti religij膮 arba tik臈jim膮 negali b奴ti apribota kitaip, kaip tik 寞statymu ir tik tada, kai b奴tina garantuoti visuomen臈s saugum膮, vie拧膮j膮 tvark膮, 啪moni懦 sveikat膮 ir dorov臋, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
T臈vai ir glob臈jai nevar啪omi r奴pinasi vaik懦 ir globotini懦 religiniu ir doroviniu aukl臈jimu pagal savo 寞sitikinimus.
27 straipsnis
沤mogaus 寞sitikinimais, praktikuojama religija ar tik臈jimu negali b奴ti pateisinamas nusikaltimas ar 寞statym懦 nevykdymas.
28 straipsnis
漠gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisv臈mis, 啪mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 寞statym懦, nevar啪yti kit懦 啪moni懦 teisi懦 ir laisvi懦.
29 straipsnis
漠statymui, teismui ir kitoms valstyb臈s institucijoms ar pareig奴nams visi asmenys lyg奴s.
沤mogaus teisi懦 negalima var啪yti ir teikti jam privilegij懦 d臈l jo lyties, ras臈s, tautyb臈s, kalbos, kilm臈s, socialin臈s pad臈ties, tik臈jimo, 寞sitikinim懦 ar pa啪i奴r懦 pagrindu.
30 straipsnis
Asmuo, kurio konstitucin臈s teis臈s ar laisv臈s pa啪eid啪iamos, turi teis臋 kreiptis 寞 teism膮.
Asmeniui padarytos materialin臈s ir moralin臈s 啪alos atlyginim膮 nustato 寞statymas.
31 straipsnis
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne寞rodytas 寞statymo nustatyta tvarka ir pripa啪intas 寞siteis臈jusiu teismo nuosprend啪iu.
Asmuo, kaltinamas padar臋s nusikaltim膮, turi teis臋, kad jo byl膮 vie拧ai ir teisingai i拧nagrin臈t懦 nepriklausomas ir be拧ali拧kas teismas.
Draud啪iama versti duoti parodymus prie拧 save, savo 拧eimos narius ar artimus giminai膷ius.
Bausm臈 gali b奴ti skiriama ar taikoma tik remiantis 寞statymu.
Niekas negali b奴ti baud啪iamas u啪 t膮 pat寞 nusikaltim膮 antr膮 kart膮.
Asmeniui, kuris 寞tariamas padar臋s nusikaltim膮, ir kaltinamajam nuo j懦 sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis臈 寞 gynyb膮, taip pat ir teis臈 tur臈ti advokat膮.
32 straipsnis
Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam膮j膮 viet膮 Lietuvoje, gali laisvai i拧vykti i拧 Lietuvos.
艩ios teis臈s negali b奴ti var啪omos kitaip, kaip tik 寞statymu ir jeigu tai b奴tina valstyb臈s saugumui, 啪moni懦 sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum膮.
Negalima drausti pilie膷iui gr寞啪ti 寞 Lietuv膮.
Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.
33 straipsnis
Pilie膷iai turi teis臋 dalyvauti valdant savo 拧al寞 tiek tiesiogiai, tiek per demokrati拧kai i拧rinktus atstovus, taip pat teis臋 lygiomis s膮lygomis stoti 寞 Lietuvos Respublikos valstybin臋 tarnyb膮.
Pilie膷iams laiduojama teis臈 kritikuoti valstyb臈s 寞staig懦 ar pareig奴n懦 darb膮, apsk懦sti j懦 sprendimus. Draud啪iama persekioti u啪 kritik膮.
Pilie膷iams laiduojama peticijos teis臈, kurios 寞gyvendinimo tvark膮 nustato 寞statymas.
34 straipsnis
Pilie膷iai, kuriems rinkim懦 dien膮 yra sukak臋 18 met懦, turi rinkim懦 teis臋.
Teis臋 b奴ti i拧rinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim懦 寞statymai.
Rinkimuose nedalyvauja pilie膷iai, kurie teismo pripa啪inti neveiksniais.
35 straipsnis
Pilie膷iams laiduojama teis臈 laisvai vienytis 寞 bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei 拧i懦 tikslai ir veikla n臈ra prie拧ingi Konstitucijai ir 寞statymams.
Niekas negali b奴ti ver膷iamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
Politini懦 partij懦, kit懦 politini懦 ir visuomenini懦 organizacij懦 steigim膮 ir veikl膮 reglamentuoja 寞statymas.
36 straipsnis
Negalima drausti ar trukdyti pilie膷iams rinktis be ginklo 寞 taikius susirinkimus.
艩i teis臈 negali b奴ti ribojama kitaip, kaip tik 寞statymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstyb臈s ar visuomen臈s saugum膮, vie拧膮j膮 tvark膮, 啪moni懦 sveikat膮 ar dorov臋 arba kit懦 asmen懦 teises ir laisves.
37 straipsnis
Pilie膷iai, priklausantys tautin臈ms bendrijoms, turi teis臋 puosel臈ti savo kalb膮, kult奴r膮 ir papro膷ius.
III SKIRSNIS
VISUOMEN臇 IR VALSTYB臇
聽
38 straipsnis
艩eima yra visuomen臈s ir valstyb臈s pagrindas.
Valstyb臈 saugo ir globoja 拧eim膮, motinyst臋, t臈vyst臋 ir vaikyst臋.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstyb臈 registruoja santuok膮, gimim膮 ir mirt寞. Valstyb臈 pripa啪寞sta ir ba啪nytin臋 santuokos registracij膮.
Sutuoktini懦 teis臈s 拧eimoje lygios.
T臈v懦 teis臈 ir pareiga 鈥 aukl臈ti savo vaikus dorais 啪mon臈mis ir i拧tikimais pilie膷iais, iki pilnametyst臈s juos i拧laikyti.
Vaik懦 pareiga 鈥 gerbti t臈vus, globoti juos senatv臈je ir tausoti j懦 palikim膮.
39 straipsnis
Valstyb臈 globoja 拧eimas, auginan膷ias ir aukl臈jan膷ias vaikus namuose, 寞statymo nustatyta tvarka teikia joms param膮.
Dirban膷ioms motinoms 寞statymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo s膮lygas ir kitas lengvatas.
Nepilname膷ius vaikus gina 寞statymas.
40 straipsnis
Valstybin臈s ir savivaldybi懦 mokymo ir aukl臈jimo 寞staigos yra pasaulietin臈s. Jose t臈v懦 pageidavimu mokoma tikybos.
漠statymo nustatyta tvarka gali b奴ti steigiamos nevalstybin臈s mokymo bei aukl臈jimo 寞staigos.
Auk拧tosioms mokykloms suteikiama autonomija.
Valstyb臈 pri啪i奴ri mokymo ir aukl臈jimo 寞staig懦 veikl膮.
41 straipsnis
Asmenims iki 16 met懦 mokslas privalomas.
Mokymas valstybin臈se ir savivaldybi懦 bendrojo lavinimo, profesin臈se bei auk拧tesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Auk拧tasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno 啪mogaus sugeb臈jimus. Gerai besimokantiems pilie膷iams valstybin臈se auk拧tosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
聽
42 straipsnis
Kult奴ra, mokslas ir tyrin臈jimai bei d臈stymas yra laisvi.
Valstyb臈 remia kult奴r膮 ir moksl膮, r奴pinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit懦 kult奴ros paminkl懦 bei vertybi懦 apsauga.
Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kult奴ros ir meno k奴ryba, saugo ir gina 寞statymas.
43 straipsnis
Valstyb臈 pripa啪寞sta tradicines Lietuvoje ba啪ny膷ias bei religines organizacijas, o kitas ba啪ny膷ias ir religines organizacijas 鈥 jeigu jos turi atram膮 visuomen臈je ir j懦 mokymas bei apeigos neprie拧tarauja 寞statymui ir dorai.
Valstyb臈s pripa啪intos ba啪ny膷ios bei kitos religin臈s organizacijos turi juridinio asmens teises.
Ba啪ny膷ios bei religin臈s organizacijos laisvai skelbia savo moksl膮, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros 寞staigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Ba啪ny膷ios bei religin臈s organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Ba啪ny膷i懦 bei kit懦 religini懦 organizacij懦 b奴kl臈 valstyb臈je nustatoma susitarimu arba 寞statymu.
Ba啪ny膷i懦 bei religini懦 organizacij懦 mokslo skelbimas, kita tikybin臈 veikla, taip pat maldos namai negali b奴ti naudojami tam, kas prie拧tarauja Konstitucijai ir 寞statymams.
Lietuvoje n臈ra valstybin臈s religijos.
44 straipsnis
Masin臈s informacijos cenz奴ra draud啪iama.
Valstyb臈, politin臈s partijos, politin臈s ir visuomenin臈s organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masin臈s informacijos priemoni懦.
45 straipsnis
Pilie膷i懦 tautin臈s bendrijos savo tautin臈s kult奴ros reikalus, 拧vietim膮, labdar膮, savitarpio pagalb膮 tvarko savaranki拧kai.
Tautin臈ms bendrijoms valstyb臈 teikia param膮.
IV SKIRSNIS
TAUTOS 弄KIS IR DARBAS
聽
46 straipsnis
Lietuvos 奴kis grind啪iamas priva膷ios nuosavyb臈s teise, asmens 奴kin臈s veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstyb臈 remia visuomenei naudingas 奴kines pastangas ir iniciatyv膮.
Valstyb臈 reguliuoja 奴kin臋 veikl膮 taip, kad ji tarnaut懦 bendrai tautos gerovei.
漠statymas draud啪ia monopolizuoti gamyb膮 ir rink膮, saugo s膮啪iningos konkurencijos laisv臋.
Valstyb臈 gina vartotojo interesus.
47 straipsnis
Lietuvos Respublikai i拧imtine nuosavyb臈s teise priklauso: 啪em臈s gelm臈s, taip pat valstybin臈s reik拧m臈s vidaus vandenys, mi拧kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir聽 kult奴ros objektai.
Lietuvos Respublikai priklauso i拧imtin臈s teis臈s 寞 oro erdv臋 vir拧 jos teritorijos, jos kontinentin寞 拧elf膮 bei ekonomin臋 zon膮 Baltijos j奴roje.
沤em臋, vidaus vandenis ir mi拧kus 寞sigyti nuosavyb臈n Lietuvos Respublikoje u啪sienio subjektai gali pagal konstitucin寞 寞statym膮.
沤em臈s sklypai nuosavyb臈s teise 寞statym懦 nustatyta tvarka ir s膮lygomis gali priklausyti u啪sienio valstybei 鈥 jos diplomatin臈ms ir konsulin臈ms 寞staigoms 寞kurti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1390, 1996.06.20, 沤in., 1996, Nr. 64-1501 (1996.07.05)
Nr. IX-1305, 2003-01-23, 沤in., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07)
聽
48 straipsnis
Kiekvienas 啪mogus gali laisvai pasirinkti darb膮 bei versl膮 ir turi teis臋 tur臈ti tinkamas, saugias ir sveikas darbo s膮lygas, gauti teising膮 apmok臈jim膮 u啪 darb膮 ir socialin臋 apsaug膮 nedarbo atveju.
U啪sienie膷i懦 darb膮 Lietuvos Respublikoje reguliuoja 寞statymas.
Priver膷iamasis darbas draud啪iamas.
Priver膷iamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomen臈je ar j膮 pakei膷ianti alternatyvioji tarnyba, taip pat pilie膷i懦 darbas karo, stichin臈s nelaim臈s, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.
Priver膷iamuoju darbu nelaikomas ir 寞statymo reguliuojamas teismo nuteist懦j懦 darbas.
49 straipsnis
Kiekvienas dirbantis 啪mogus turi teis臋 tur臈ti poils寞 ir laisvalaik寞, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Darbo laiko trukm臋 apibr臈啪ia 寞statymas.
50 straipsnis
Profesin臈s s膮jungos kuriasi laisvai ir veikia savaranki拧kai. Jos gina darbuotoj懦 profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.
Visos profesin臈s s膮jungos turi lygias teises.
51 straipsnis
Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis臋 streikuoti.
艩ios teis臈s apribojimus, 寞gyvendinimo s膮lygas ir tvark膮 nustato 寞statymas.
52 straipsnis
Valstyb臈 laiduoja pilie膷i懦 teis臋 gauti senatv臈s ir invalidumo pensijas, socialin臋 param膮 nedarbo, ligos, na拧lyst臈s, maitintojo netekimo ir kitais 寞statym懦 numatytais atvejais.
53 straipsnis
Valstyb臈 r奴pinasi 啪moni懦 sveikata ir laiduoja medicinos pagalb膮 bei paslaugas 啪mogui susirgus. 漠statymas nustato pilie膷iams nemokamos medicinos pagalbos valstybin臈se gydymo 寞staigose teikimo tvark膮.
Valstyb臈 skatina visuomen臈s k奴no kult奴r膮 ir remia sport膮.
Valstyb臈 ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink膮 nuo kenksming懦 poveiki懦.
54 straipsnis
Valstyb臈 r奴pinasi nat奴ralios gamtin臈s aplinkos, gyv奴nijos ir augalijos, atskir懦 gamtos objekt懦 ir ypa膷 verting懦 vietovi懦 apsauga, pri啪i奴ri, kad su saiku b奴t懦 naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos i拧tekliai.
漠statymu draud啪iama niokoti 啪em臋, jos gelmes, vandenis, ter拧ti vandenis ir or膮, daryti radiacin寞 poveik寞 aplinkai bei skurdinti augalij膮 ir gyv奴nij膮.
V SKIRSNIS
SEIMAS
55 straipsnis
Seim膮 sudaro Tautos atstovai 鈥 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim懦 teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas i拧rinktu, kai yra i拧rinkta ne ma啪iau kaip 3/5 Seimo nari懦.
Seimo nari懦 rinkim懦 tvark膮 nustato 寞statymas.
56 straipsnis
Seimo nariu gali b奴ti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusij臋s priesaika ar pasi啪ad臈jimu u啪sienio valstybei ir rinkim懦 dien膮 yra ne jaunesnis kaip 25 met懦 bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali b奴ti renkami asmenys, nebaig臋 atlikti bausm臈s pagal teismo paskirt膮 nuosprend寞, taip pat asmenys, teismo pripa啪inti neveiksniais.
57 straipsnio redakcija iki Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo 寞statymo 寞sigaliojimo:
57 straipsnis
Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anks膷iau kaip prie拧 du m臈nesius ir ne v臈liau kaip prie拧 m臈nes寞 iki pasibaigiant Seimo nari懦 寞galiojimams.
57 straipsnio redakcija nuo Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo 寞statymo 寞sigaliojimo:
57 straipsnis
Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo nari懦 寞galiojim懦 pabaigos metais spalio m臈nesio antr膮 sekmadien寞.
Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaiki懦 Seimo rinkim懦, rengiami 拧io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2344, 2004-07-13, 沤in., 2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17)
58 straipsnis
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali b奴ti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne ma啪iau kaip 3/5 vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
1) jeigu Seimas per 30 dien懦 nuo pateikimo nepri臈m臈 sprendimo d臈l naujos Vyriausyb臈s programos arba nuo Vyriausyb臈s programos pirmojo pateikimo per 60 dien懦 du kartus i拧 eil臈s nepritar臈 Vyriausyb臈s programai;
2) Vyriausyb臈s si奴lymu, jeigu Seimas parei拧kia tiesiogin寞 nepasitik臈jim膮 Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki懦 Seimo rinkim懦, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko ma啪iau kaip 6 m臈nesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki懦 Seimo rinkim懦 nepra臈jo 6 m臈nesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte d臈l pirmalaiki懦 Seimo rinkim懦 nurodoma naujo Seimo rinkim懦 diena. Naujo Seimo rinkimai turi b奴ti surengti ne v臈liau kaip per 3 m臈nesius nuo sprendimo d臈l pirmalaiki懦 rinkim懦 pri臈mimo.
59 straipsnis
Seimo nari懦 寞galiojim懦 laikas pradedamas skai膷iuoti nuo tos dienos, kuri膮 naujai i拧rinktas Seimas susirenka 寞 pirm膮j寞 pos臈d寞. Nuo 拧io pos臈d啪io prad啪ios baigiasi anks膷iau i拧rinkt懦 Seimo nari懦 寞galiojim懦 laikas.
I拧rinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises 寞gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia b奴ti i拧tikimas Lietuvos Respublikai.
Seimo narys, 寞statymo nustatyta tvarka neprisiek臋s arba prisiek臋s lygtinai, netenka Seimo nario mandato. D臈l to Seimas priima nutarim膮.
Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstyb臈s interesais, savo s膮啪ine ir negali b奴ti var啪omi joki懦 mandat懦.
60 straipsnis
Seimo nario pareigos, i拧skyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybin臈se 寞staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose priva膷iose 寞staigose ar 寞mon臈se. Savo 寞galiojim懦 laikui Seimo narys atleid啪iamas nuo pareigos atlikti kra拧to apsaugos tarnyb膮.
Seimo narys gali b奴ti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Seimo nario darbas, taip pat i拧laidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos i拧 valstyb臈s biud啪eto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, i拧skyrus atlyginim膮 u啪 k奴rybin臋 veikl膮.
Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato 寞statymas.
61 straipsnis
Seimo narys turi teis臋 pateikti paklausim膮 Ministrui Pirmininkui, ministrams, kit懦 valstyb臈s institucij懦, kurias sudaro arba i拧renka Seimas, vadovams. 艩ie privalo atsakyti 啪od啪iu ar ra拧tu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka.
Sesijos metu ne ma啪esn臈 kaip 1/5 Seimo nari懦 grup臈 gali pateikti interpeliacij膮 Ministrui Pirmininkui ar ministrui.
Seimas, apsvarst臋s Ministro Pirmininko ar ministro atsakym膮 寞 interpeliacij膮, gali nutarti, jog atsakymas es膮s nepatenkinamas, ir pus臈s vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma pareik拧ti nepasitik臈jim膮 Ministru Pirmininku ar ministru.
Balsavimo tvark膮 nustato 寞statymas.
62 straipsnis
Seimo nario asmuo nelie膷iamas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali b奴ti traukiamas baud啪iamojon atsakomyb臈n, suimamas, negali b奴ti kitaip suvar啪oma jo laisv臈.
Seimo narys u啪 balsavimus ar kalbas Seime negali b奴ti persekiojamas. Ta膷iau u啪 asmens 寞啪eidim膮 ar 拧mei啪t膮 jis gali b奴ti traukiamas atsakomyb臈n bendr膮ja tvarka.
63 straipsnis
Seimo nario 寞galiojimai nutr奴ksta, kai:
1) pasibaigia 寞galiojim懦 laikas arba susirenka 寞 pirm膮j寞 pos臈d寞 pirmalaikiuose rinkimuose i拧rinktasis Seimas;
2) jis mir拧ta;
3) atsistatydina;
4) teismas pripa啪寞sta j寞 neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat膮 apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripa啪寞stami negaliojan膷iais arba 拧iurk拧膷iai pa啪eid啪iamas rinkim懦 寞statymas;
7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
8) netenka Lietuvos Respublikos pilietyb臈s.
64 straipsnis
Seimas kasmet renkasi 寞 dvi eilines 鈥 pavasario ir rudens 鈥 sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dien膮 ir baigiasi bir啪elio 30 dien膮. Rudens sesija prasideda rugs臈jo 10 dien膮 ir baigiasi gruod啪io 23 dien膮. Seimas gali nutarti sesij膮 prat臋sti.
Neeilines sesijas 拧aukia Seimo Pirmininkas ne ma啪iau kaip tre膷dalio vis懦 Seimo nari懦 si奴lymu, o Konstitucijos numatytais atvejais 鈥 Respublikos Prezidentas.
65 straipsnis
Naujai i拧rinkt膮 Seim膮 susirinkti 寞 pirm膮j寞 pos臈d寞, kuris turi 寞vykti ne v臈liau kaip per 15 dien懦 po Seimo i拧rinkimo, kvie膷ia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekvie膷ia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kit膮 dien膮 pasibaigus 15 dien懦 terminui.
66 straipsnis
Seimo pos臈d啪iams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Pirm膮j寞 po rinkim懦 Seimo pos臈d寞 pradeda vyriausias pagal am啪i懦 Seimo narys.
67 straipsnis
Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
2) leid啪ia 寞statymus;
3) priima nutarimus d臈l referendum懦;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia 寞statymo numatytas valstyb臈s institucijas bei skiria ir atleid啪ia j懦 vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidat奴rai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt膮 Vyriausyb臈s program膮 ir sprend啪ia, ar jai pritarti;
8) Vyriausyb臈s si奴lymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) pri啪i奴ri Vyriausyb臈s veikl膮, gali reik拧ti nepasitik臈jim膮 Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teis臈jus, Auk拧膷iausiojo Teismo teis臈jus bei 拧i懦 teism懦 pirmininkus;
11) skiria ir atleid啪ia valstyb臈s kontrolieri懦, Lietuvos banko valdybos pirminink膮;
12) skiria savivaldybi懦 taryb懦 rinkimus;
13) sudaro Vyriausi膮j膮 rinkim懦 komisij膮 ir kei膷ia jos sud臈t寞;
14) tvirtina valstyb臈s biud啪et膮 ir pri啪i奴ri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokes膷ius ir kitus privalomus mok臈jimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus u啪sienio politikos klausimus;
17) nustato Respublikos administracin寞 suskirstym膮;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leid啪ia amnestijos aktus;
20) 寞veda tiesiogin寞 valdym膮, karo ir nepaprast膮j膮 pad臈t寞, skelbia mobilizacij膮 ir priima sprendim膮 panaudoti ginkluot膮sias paj臈gas.
68 straipsnis
漠statym懦 leidybos iniciatyvos teis臈 Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
漠statym懦 leidybos iniciatyvos teis臋 turi taip pat Lietuvos Respublikos pilie膷iai. 50 t奴kstan膷i懦 pilie膷i懦, turin膷i懦 rinkim懦 teis臋, gali teikti Seimui 寞statymo projekt膮, ir j寞 Seimas privalo svarstyti.
69 straipsnis
漠statymai Seime priimami laikantis 寞statymo nustatytos proced奴ros.
漠statymai laikomi priimtais, jeigu u啪 juos balsavo dauguma Seimo nari懦, dalyvaujan膷i懦 pos臈dyje.
Lietuvos Respublikos konstituciniai 寞statymai priimami, jeigu u啪 juos balsuoja daugiau kaip pus臈 vis懦 Seimo nari懦, o kei膷iami ne ma啪esne kaip 3/5 vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma. Konstitucini懦 寞statym懦 s膮ra拧膮 3/5 Seimo nari懦 bals懦 dauguma nustato Seimas.
Lietuvos Respublikos 寞statym懦 nuostatos gali b奴ti priimamos ir referendumu.
70 straipsnis
Seimo priimti 寞statymai 寞sigalioja po to, kai juos pasira拧o ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pa膷iais 寞statymais nenustatoma v臈lesn臈 寞sigaliojimo diena.
Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut膮 pasira拧o Seimo Pirmininkas. 艩ie aktai 寞sigalioja kit膮 dien膮 po j懦 paskelbimo, jeigu pa膷iais aktais nenustatoma kita 寞sigaliojimo tvarka.
71 straipsnis
Respublikos Prezidentas Seimo priimt膮 寞statym膮 ne v臈liau kaip per de拧imt dien懦 po 寞teikimo arba pasira拧o ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai gr膮啪ina Seimui pakartotinai svarstyti.
Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto 寞statymo Respublikos Prezidentas negr膮啪ina ir nepasira拧o, toks 寞statymas 寞sigalioja po to, kai j寞 pasira拧o ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Referendumu priimt膮 寞statym膮 ar kit膮 akt膮 ne v臈liau kaip per 5 dienas privalo pasira拧yti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.
Jeigu nurodytu laiku tokio 寞statymo Respublikos Prezidentas nepasira拧o ir nepaskelbia, 寞statymas 寞sigalioja po to, kai j寞 pasira拧o ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
72 straipsnis
Respublikos Prezidento gr膮啪int膮 寞statym膮 Seimas gali i拧 naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas 寞statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u啪 寞statym膮 balsavo daugiau kaip 1/2, o u啪 konstitucin寞 寞statym膮 ne ma啪iau kaip 3/5 vis懦 Seimo nari懦.
Tokius 寞statymus Respublikos Prezidentas privalo ne v臈liau kaip per tris dienas pasira拧yti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.
73 straipsnis
Pilie膷i懦 skundus d臈l valstyb臈s ir savivaldybi懦 pareig奴n懦 (i拧skyrus teis臈jus) piktnaud啪iavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis臋 si奴lyti teismui kaltus pareig奴nus atleisti i拧 u啪imam懦 pareig懦.
Seimo kontrolieri懦 寞galiojimus nustato 寞statymas.
Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrol臈s institucijas. J懦 sistem膮 ir 寞galiojimus nustato 寞statymas.
74 straipsnis
Respublikos Prezident膮, Konstitucinio Teismo pirminink膮 ir teis臈jus, Auk拧膷iausiojo Teismo pirminink膮 ir teis臈jus, Apeliacinio teismo pirminink膮 ir teis臈jus, Seimo narius, 拧iurk拧膷iai pa啪eidusius Konstitucij膮 arba sulau啪iusius priesaik膮, taip pat paai拧k臈jus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis懦 nari懦 bals懦 dauguma gali pa拧alinti i拧 u啪imam懦 pareig懦 ar panaikinti Seimo nario mandat膮. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri膮 nustato Seimo statutas.
75 straipsnis
Seimo skirti ar rinkti pareig奴nai, i拧skyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleid啪iami i拧 pareig懦, kai Seimas vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma parei拧kia jais nepasitik臈jim膮.
76 straipsnis
Seimo strukt奴r膮 ir darbo tvark膮 nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi 寞statymo gali膮.
VI SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra valstyb臈s vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir 寞statym懦.
78 straipsnis
Respublikos Prezidentu gali b奴ti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm臋, ne ma啪iau kaip trejus pastaruosius metus gyven臋s Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim懦 dienos yra su臈j臋 ne ma啪iau kaip keturiasde拧imt met懦 ir jeigu jis gali b奴ti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezident膮 renka Lietuvos Respublikos pilie膷iai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim懦 teise, slaptu balsavimu.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali b奴ti renkamas ne daugiau kaip du kartus i拧 eil臈s.
79 straipsnis
Kandidatu 寞 Respublikos Prezidentus 寞registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies s膮lygas ir surink臋s ne ma啪iau kaip 20 t奴kstan膷i懦 rink臈j懦 para拧懦.
Kandidat懦 寞 Respublikos Prezidento viet膮 skai膷ius neribojamas.
80 straipsnis
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin寞 sekmadien寞 likus dviem m臈nesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.
81 straipsnis
I拧rinktu laikomas tas kandidatas 寞 Respublikos Prezidento viet膮, kuris pirm膮 kart膮 balsuojant ir dalyvaujant ne ma啪iau kaip pusei vis懦 rink臈j懦, gavo daugiau kaip pus臋 vis懦 rinkimuose dalyvavusi懦 rink臈j懦 bals懦. Jeigu rinkimuose dalyvavo ma啪iau kaip pus臈 vis懦 rink臈j懦, i拧rinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne ma啪iau kaip 1/3 vis懦 rink臈j懦 bals懦.
Jeigu pirmajame balsavimo rate n臈 vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals懦 daugumos, po dviej懦 savai膷i懦 rengiamas pakartotinis balsavimas d臈l dviej懦 kandidat懦, gavusi懦 daugiausia bals懦. I拧rinktu laikomas kandidatas, surink臋s daugiau bals懦.
Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n臈 vienas negavo reikiamo bals懦 skai膷iaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.
82 straipsnis
I拧rinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien膮 pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams 鈥 Seimo nariams, prisiekia Tautai b奴ti i拧tikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, s膮啪iningai eiti savo pareigas ir b奴ti visiems lygiai teisingas.
Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento priesaikos akt膮 pasira拧o jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant 鈥 vienas i拧 Konstitucinio Teismo teis臈j懦.
83 straipsnis
Respublikos Prezidentas negali b奴ti Seimo nariu, negali u啪imti joki懦 kit懦 pareig懦 ir gauti kitokio atlyginimo, i拧skyrus Respublikos Prezidentui nustatyt膮 atlyginim膮 ir atlyginim膮 u啪 k奴rybin臋 veikl膮.
Asmuo, i拧rinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl膮 politin臈se partijose ir politin臈se organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim懦 kampanijos prad啪ios.
84 straipsnis
Respublikos Prezidentas:
1) sprend啪ia pagrindinius u啪sienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo u啪sienio politik膮;
2) pasira拧o Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;
3) Vyriausyb臈s teikimu skiria ir at拧aukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus u啪sienio valstyb臈se ir prie tarptautini懦 organizacij懦; priima u啪sienio valstybi懦 diplomatini懦 atstov懦 寞galiojamuosius ir at拧aukiamuosius ra拧tus; teikia auk拧膷iausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
4) Seimo pritarimu skiria Ministr膮 Pirminink膮, paveda jam sudaryti Vyriausyb臋 ir tvirtina jos sud臈t寞;
5) Seimo pritarimu atleid啪ia Ministr膮 Pirminink膮;
6) priima Vyriausyb臈s gr膮啪inamus 寞galiojimus i拧rinkus nauj膮 Seim膮 ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb臈;
7) priima Vyriausyb臈s atsistatydinim膮 ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i拧 ministr懦 eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb臈; priima ministr懦 atsistatydinim膮 ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei gr膮啪inus 寞galiojimus, ne v臈liau kaip per 15 dien懦 teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidat奴r膮;
9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleid啪ia ministrus;
10) nustatyta tvarka skiria ir atleid啪ia 寞statym懦 numatytus valstyb臈s pareig奴nus;
11) teikia Seimui Auk拧膷iausiojo Teismo teis臈j懦 kandidat奴ras, o paskyrus visus Auk拧膷iausiojo Teismo teis臈jus, i拧 j懦 teikia Seimui skirti Auk拧膷iausiojo Teismo pirminink膮; skiria Apeliacinio teismo teis臈jus, o i拧 j懦 鈥 Apeliacinio teismo pirminink膮, jeigu j懦 kandidat奴roms pritaria Seimas; skiria apygard懦 ir apylinki懦 teism懦 teis臈jus ir pirmininkus, kei膷ia j懦 darbo vietas; 寞statymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teis臈jus; Seimo pritarimu skiria ir atleid啪ia Lietuvos Respublikos generalin寞 prokuror膮;
12) teikia Seimui trij懦 Konstitucinio Teismo teis臈j懦 kandidat奴ras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teis臈jus, i拧 j懦 teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidat奴r膮;
13) teikia Seimui valstyb臈s kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidat奴r膮; gali teikti Seimui pareik拧ti nepasitik臈jim膮 jais;
14) Seimo pritarimu skiria ir atleid啪ia kariuomen臈s vad膮 ir saugumo tarnybos vadov膮;
15) suteikia auk拧膷iausius karinius laipsnius;
16) ginkluoto u啪puolimo, gresian膷io valstyb臈s suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus d臈l gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo pad臈ties 寞vedimo, taip pat d臈l mobilizacijos ir pateikia 拧iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo pos臈d啪iui;
17) 寞statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprast膮j膮 pad臈t寞 ir pateikia 拧寞 sprendim膮 tvirtinti artimiausiam Seimo pos臈d啪iui;
18) daro Seime metinius prane拧imus apie pad臈t寞 Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir u啪sienio politik膮;
19) Konstitucijoje numatytais atvejais 拧aukia neeilin臋 Seimo sesij膮;
20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais 鈥 pirmalaikius Seimo rinkimus;
21) 寞statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb臋;
22) skiria valstybinius apdovanojimus;
23) teikia malon臋 nuteistiesiems;
24) pasira拧o ir skelbia Seimo priimtus 寞statymus arba gr膮啪ina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1378, 2003-03-20, 沤in., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02)
85 straipsnis
Respublikos Prezidentas, 寞gyvendindamas jam suteiktus 寞galiojimus, leid啪ia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose tur臈t懦 gali膮, jie privalo b奴ti pasira拧yti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb臈 u啪 tok寞 dekret膮 tenka j寞 pasira拧iusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
86 straipsnis
Respublikos Prezidento asmuo nelie膷iamas: kol eina savo pareigas, jis negali b奴ti suimtas, patrauktas baud啪iamojon ar administracin臈n atsakomyb臈n.
Respublikos Prezidentas gali b奴ti prie拧 laik膮 pa拧alintas i拧 pareig懦 tik 拧iurk拧膷iai pa啪eid臋s Konstitucij膮 arba sulau啪臋s priesaik膮, taip pat paai拧k臈jus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pa拧alinimo i拧 pareig懦 klausim膮 sprend啪ia Seimas apkaltos proceso tvarka.
87 straipsnis
Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai i拧rinktas Seimas 3/5 vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma per 30 dien懦 nuo pirmosios pos臈d啪io dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.
Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, i拧 karto 寞registruojamas kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai i拧rinktas Respublikos Prezidentas laikomas i拧rinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkim懦 pra臈jo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu pra臈jo ma啪iau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko 鈥 Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antr膮ja kadencija.
Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali b奴ti i拧rinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.
88 straipsnis
Respublikos Prezidento 寞galiojimai nutr奴ksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo i拧rinktas;
2) 寞vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina i拧 pareig懦;
4) Respublikos Prezidentas mir拧ta;
5) Seimas j寞 pa拧alina i拧 pareig懦 apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsi啪velgdamas 寞 Konstitucinio Teismo i拧vad膮, 3/5 vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma priima nutarim膮, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos b奴kl臈 neleid啪ia jam eiti savo pareig懦.
89 straipsnis
Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pa拧alinus j寞 i拧 pareig懦 apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos b奴kl臈 neleid啪ia jam eiti pareig懦, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. 艩iuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo 寞galiojim懦 Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. I拧vardytais atvejais Seimas ne v臈liau kaip per 10 dien懦 privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi b奴ti surengti ne v臈liau kaip per du m臈nesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim懦, rinkimus skelbia Vyriausyb臈.
Respublikos Prezident膮, laikinai i拧vykus寞 寞 u啪sien寞 arba susirgus寞 ir d臈l to laikinai negalint寞 eiti pareig懦, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident膮, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaiki懦 Seimo rinkim懦, atleisti ar skirti ministr懦 be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo d臈l nepasitik臈jimo Seimo Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento 寞galiojim懦.
90 straipsnis
Respublikos Prezidentas turi rezidencij膮. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavim膮 nustato 寞statymas.
VII SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB臇
聽
91 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb臋 sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
92 straipsnis
Ministr膮 Pirminink膮 Seimo pritarimu skiria ir atleid啪ia Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleid啪ia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne v臈liau kaip per 15 dien懦 nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt膮 ir Respublikos Prezidento patvirtint膮 Vyriausyb臋 ir pateikia svarstyti jos program膮.
Vyriausyb臈 gr膮啪ina savo 寞galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim懦 arba i拧rinkus Respublikos Prezident膮.
Nauja Vyriausyb臈 gauna 寞galiojimus veikti, kai Seimas pos臈dyje dalyvaujan膷i懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma pritaria jos programai.
93 straipsnis
Prad臈dami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia b奴ti i拧tikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir 寞statym懦. Priesaikos tekst膮 nustato Vyriausyb臈s 寞statymas.
94 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb臈:
1) tvarko kra拧to reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelie膷iamyb臋, garantuoja valstyb臈s saugum膮 ir vie拧膮j膮 tvark膮;
2) vykdo 寞statymus ir Seimo nutarimus d臈l 寞statym懦 寞gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerij懦 ir kit懦 Vyriausyb臈s 寞staig懦 veikl膮;
4) rengia valstyb臈s biud啪eto projekt膮 ir teikia j寞 Seimui; vykdo valstyb臈s biud啪et膮, teikia Seimui biud啪eto 寞vykdymo apyskait膮;
5) rengia ir teikia Seimui svarstyti 寞statym懦 projektus;
6) u啪mezga diplomatinius santykius ir palaiko ry拧ius su u啪sienio valstyb臈mis ir tarptautin臈mis organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti 寞statymai.
95 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb臈 valstyb臈s valdymo reikalus sprend啪ia pos臈d啪iuose vis懦 Vyriausyb臈s nari懦 bals懦 dauguma priimdama nutarimus. Vyriausyb臈s pos臈d啪iuose taip pat gali dalyvauti valstyb臈s kontrolierius.
Vyriausyb臈s nutarimus pasira拧o Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.
96 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb臈 solidariai atsako Seimui u啪 bendr膮 Vyriausyb臈s veikl膮.
Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavald奴s Ministrui Pirmininkui.
97 straipsnis
Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Kol n臈ra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig懦, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien懦 laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam i拧 ministr懦 j寞 pavaduoti, o kai tokio teikimo n臈ra, Respublikos Prezidentas vienam i拧 ministr懦 paveda pavaduoti Ministr膮 Pirminink膮.
98 straipsnis
Ministras vadovauja ministerijai, sprend啪ia ministerijos kompetencijai priklausan膷ius klausimus, taip pat vykdo kitas 寞statym懦 numatytas funkcijas.
Ministr膮 laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausyb臈s narys.
99 straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali u啪imti joki懦 kit懦 renkam懦 ar skiriam懦 pareig懦, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose priva膷iose 寞staigose ar 寞mon臈se, taip pat gauti kitok寞 atlyginim膮, i拧skyrus jam nustatyt膮 pagal pareigas Vyriausyb臈je bei u啪mokest寞 u啪 k奴rybin臋 veikl膮.
100 straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali b奴ti patraukti baud啪iamojon atsakomyb臈n, suimti, negali b奴ti kitaip suvar啪yta j懦 laisv臈 be i拧ankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij懦 鈥 be i拧ankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
101 straipsnis
Seimo reikalavimu Vyriausyb臈 arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u啪 savo veikl膮.
Kai pasikei膷ia daugiau kaip pus臈 ministr懦, Vyriausyb臈 turi i拧 naujo gauti Seimo 寞galiojimus. Prie拧ingu atveju Vyriausyb臈 turi atsistatydinti.
Vyriausyb臈 privalo atsistatydinti taip pat 拧iais atvejais:
1) kai Seimas du kartus i拧 eil臈s nepritaria naujai sudarytos Vyriausyb臈s programai;
2) kai Seimas vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma slaptu balsavimu parei拧kia nepasitik臈jim膮 Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mir拧ta;
4) po Seimo rinkim懦, kai sudaroma nauja Vyriausyb臈.
Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitik臈jim膮 juo slaptu balsavimu parei拧kia daugiau kaip pus臈 vis懦 Seimo nari懦.
Vyriausyb臈s ar ministro atsistatydinim膮 priima Respublikos Prezidentas.
VIII SKIRSNIS
KONSTITUCINIS TEISMAS
102 straipsnis
Konstitucinis Teismas sprend啪ia, ar 寞statymai ir kiti Seimo aktai neprie拧tarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausyb臈s aktai 鈥 neprie拧tarauja Konstitucijai arba 寞statymams.
Konstitucinio Teismo status膮 ir jo 寞galiojim懦 vykdymo tvark膮 nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 寞statymas.
103 straipsnis
Konstitucin寞 Teism膮 sudaro 9 teis臈jai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu tre膷daliu. Po tris kandidatus 寞 Konstitucinio Teismo teis臈jus skiria Seimas i拧 kandidat懦, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Auk拧膷iausiojo Teismo pirmininkas, o teis臈jais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirminink膮 i拧 拧io teismo teis臈j懦 skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo teis臈jais gali b奴ti skiriami nepriekai拧tingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilie膷iai, turintys auk拧t膮j寞 teisin寞 i拧silavinim膮 ir ne ma啪esn寞 kaip 10 met懦 teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb臋 sta啪膮.
104 straipsnis
Konstitucinio Teismo teis臈jai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybin臈s institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Prie拧 prad臈dami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teis臈jai Seime prisiekia b奴ti i拧tikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teis臈jams taikomi darbo ir politin臈s veiklos apribojimai, nustatyti teism懦 teis臈jams.
Konstitucinio Teismo teis臈jai turi toki膮 pat asmens nelie膷iamyb臈s teis臋 kaip ir Seimo nariai.
105 straipsnis
Konstitucinis Teismas nagrin臈ja ir priima sprendim膮, ar neprie拧tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos 寞statymai ir kiti Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrin臈ja, ar neprie拧tarauja Konstitucijai ir 寞statymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausyb臈s aktai.
Konstitucinis Teismas teikia i拧vadas:
1) ar nebuvo pa啪eisti rinkim懦 寞statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari懦 rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos b奴kl臈 leid啪ia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautin臈s sutartys neprie拧tarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo nari懦 ir valstyb臈s pareig奴n懦, kuriems prad臈ta apkaltos byla, konkret奴s veiksmai prie拧tarauja Konstitucijai.
106 straipsnis
Teis臋 kreiptis 寞 Konstitucin寞 Teism膮 d臈l 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyt懦 akt懦 turi Vyriausyb臈, ne ma啪iau kaip 1/5 vis懦 Seimo nari懦, taip pat teismai.
D臈l Respublikos Prezidento akt懦 sutikimo su Konstitucija ir 寞statymais 寞 Konstitucin寞 Teism膮 turi teis臋 kreiptis ne ma啪iau kaip 1/5 vis懦 Seimo nari懦 ir teismai.
D臈l Vyriausyb臈s akt懦 sutikimo su Konstitucija ir 寞statymais 寞 Konstitucin寞 Teism膮 gali kreiptis ne ma啪iau kaip 1/5 vis懦 Seimo nari懦, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas i拧tirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo 拧io akto galiojim膮.
Pra拧yti Konstitucinio Teismo i拧vados gali Seimas, o d臈l Seimo rinkim懦 ir tarptautini懦
sutar膷i懦 鈥 ir Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis Teismas turi teis臋 atsisakyti priimti nagrin臈ti byl膮 ar rengti i拧vad膮, jeigu kreipimasis grind啪iamas ne teisiniais motyvais.
107 straipsnis
Lietuvos Respublikos 寞statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausyb臈s aktas (ar jo dalis) negali b奴ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prie拧tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskund啪iami.
Remdamasis Konstitucinio Teismo i拧vadomis, Konstitucijos 105 straipsnio tre膷iojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprend啪ia Seimas.
108 straipsnis
Konstitucinio Teismo teis臈jo 寞galiojimai nutr奴ksta, kai:
1) pasibaigia 寞galiojim懦 laikas;
2) jis mir拧ta;
3) atsistatydina;
4) negali eiti savo pareig懦 d臈l sveikatos b奴kl臈s;
5) Seimas j寞 pa拧alina i拧 pareig懦 apkaltos proceso tvarka.
IX SKIRSNIS
TEISMAS
109 straipsnis
Teisingum膮 Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teis臈jas ir teismai, vykdydami teisingum膮, yra nepriklausomi.
Teis臈jai, nagrin臈dami bylas, klauso tik 寞statymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
110 straipsnis
Teis臈jas negali taikyti 寞statymo, kuris prie拧tarauja Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad 寞statymas ar kitas teisinis aktas, kuris tur臈t懦 b奴ti taikomas konkre膷ioje byloje, prie拧tarauja Konstitucijai, teis臈jas sustabdo 拧ios bylos nagrin臈jim膮 ir kreipiasi 寞 Konstitucin寞 Teism膮 pra拧ydamas spr臋sti, ar 拧is 寞statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij膮.
111 straipsnis
Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Auk拧膷iausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard懦 ir apylinki懦 teismai.
Administracini懦, darbo, 拧eimos ir kit懦 kategorij懦 byloms nagrin臈ti pagal 寞statym膮 gali b奴ti 寞steigti specializuoti teismai.
Teismai su ypatingais 寞galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali b奴ti steigiami.
Teism懦 sudarym膮 ir kompetencij膮 nustato Lietuvos Respublikos teism懦 寞statymas.
112 straipsnis
Teis臈jais Lietuvoje gali b奴ti tik Lietuvos Respublikos pilie膷iai.
Auk拧膷iausiojo Teismo teis臈jus, o i拧 j懦 鈥 pirminink膮, skiria ir atleid啪ia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teis臈jus, o i拧 j懦 鈥 pirminink膮, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Apylinki懦, apygard懦 ir specializuot懦 teism懦 teis臈jus ir pirmininkus skiria, j懦 darbo vietas kei膷ia Respublikos Prezidentas.
D臈l teis臈j懦 paskyrimo, paauk拧tinimo, perk臈limo ar atleidimo i拧 pareig懦 Respublikos Prezidentui pataria speciali 寞statymo numatyta teis臈j懦 institucija.
Asmuo, paskirtas teis臈ju, 寞statymo nustatyta tvarka prisiekia b奴ti i拧tikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingum膮 tik pagal 寞statym膮.
113 straipsnis
Teis臈jas negali u啪imti joki懦 kit懦 renkam懦 ar skiriam懦 pareig懦, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose priva膷iose 寞staigose ar 寞mon臈se. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, i拧skyrus teis臈jo atlyginim膮 bei u啪mokest寞 u啪 pedagogin臋 ar k奴rybin臋 veikl膮.
Teis臈jas negali dalyvauti politini懦 partij懦 ir kit懦 politini懦 organizacij懦 veikloje.
114 straipsnis
Valstybin臈s vald啪ios ir valdymo institucij懦, Seimo nari懦 ir kit懦 pareig奴n懦, politini懦 partij懦, politini懦 ir visuomenini懦 organizacij懦 ar pilie膷i懦 ki拧imasis 寞 teis臈jo ar teismo veikl膮 draud啪iamas ir u啪traukia 寞statymo numatyt膮 atsakomyb臋.
Teis臈jas negali b奴ti patrauktas baud啪iamojon atsakomyb臈n, suimtas, negali b奴ti kitaip suvar啪yta jo laisv臈 be Seimo, o tarp Seimo sesij懦 鈥 be Respublikos Prezidento sutikimo.
115 straipsnis
Lietuvos Respublikos teism懦 teis臈jai atleid啪iami i拧 pareig懦 寞statymo nustatyta tvarka 拧iais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus 寞galiojim懦 laikui arba sulauk臋 寞statyme nustatyto pensinio am啪iaus;
3) d臈l sveikatos b奴kl臈s;
4) i拧rinkus 寞 kitas pareigas arba j懦 sutikimu perk臈lus 寞 kit膮 darb膮;
5) kai savo poelgiu pa啪emino teis臈jo vard膮;
6) kai 寞siteis臈ja juos apkaltin臋 teism懦 nuosprend啪iai.
116 straipsnis
Auk拧膷iausiojo Teismo pirminink膮 ir teis臈jus, taip pat Apeliacinio teismo pirminink膮 ir teis臈jus u啪 拧iurk拧t懦 Konstitucijos pa啪eidim膮 arba priesaikos sulau啪ym膮, taip pat paai拧k臈jus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pa拧alinti i拧 pareig懦 apkaltos proceso tvarka.
117 straipsnis
Visuose teismuose bylos nagrin臈jamos vie拧ai. Teismo pos臈dis gali b奴ti u啪daras 鈥 啪mogaus asmeninio ar 拧eimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vie拧ai nagrin臈jama byla gali atskleisti valstybin臋, profesin臋 ar komercin臋 paslapt寞.
Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.
Asmenims, nemokantiems lietuvi懦 kalbos, garantuojama teis臈 dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vert臈j膮.
118 straipsnis
Ikiteismin寞 tyrim膮 organizuoja ir jam vadovauja, valstybin寞 kaltinim膮 baud啪iamosiose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras 寞statymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomen臈s ir valstyb臈s teises bei teis臈tus interesus.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik 寞statymo.
Lietuvos Respublikos prokurat奴ra yra Generalin臈 prokurat奴ra ir teritorin臈s prokurat奴ros.
Generalin寞 prokuror膮 skiria ir atleid啪ia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Prokuror懦 skyrimo ir atleidimo tvark膮, j懦 status膮 nustato 寞statymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1379, 2003-03-20, 沤in., 2003, Nr. 32-1316 (2003-04-02)
X SKIRSNIS
VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
119 straipsnis
Savivaldos teis臈 laiduojama 寞statymo numatytiems valstyb臈s teritorijos administraciniams vienetams. Ji 寞gyvendinama per atitinkamas savivaldybi懦 tarybas.
Savivaldybi懦 taryb懦 nariais Lietuvos Respublikos pilie膷ius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal 寞statym膮 ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pilie膷iai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim懦 teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucij懦 organizavimo ir veiklos tvark膮 nustato 寞statymas.
Lietuvos Respublikos 寞statymams, Vyriausyb臈s bei savivaldyb臈s tarybos sprendimams tiesiogiai 寞gyvendinti savivaldyb臈s taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-32, 1996.12.12, 沤in., 1996, Nr.122-2863 (1996.12.18)
Nr. IX-959, 2002-06-20, 沤in., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28)
120 straipsnis
Valstyb臈 remia savivaldybes.
Savivaldyb臈s pagal Konstitucijos bei 寞statym懦 apibr臈啪t膮 kompetencij膮 veikia laisvai ir savaranki拧kai.
121 straipsnis
Savivaldyb臈s sudaro ir tvirtina savo biud啪et膮.
Savivaldybi懦 tarybos turi teis臋 寞statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biud啪eto s膮skaita savivaldybi懦 tarybos gali numatyti mokes膷i懦 bei rinkliav懦 lengvatas.
122 straipsnis
Savivaldybi懦 tarybos d臈l j懦 teisi懦 pa啪eidimo turi teis臋 kreiptis 寞 teism膮.
123 straipsnis
Auk拧tesniuosiuose administraciniuose vienetuose 寞statymo nustatyta tvarka valdym膮 organizuoja Vyriausyb臈.
Ar savivaldyb臈s laikosi Konstitucijos ir 寞statym懦, ar vykdo Vyriausyb臈s sprendimus, pri啪i奴ri Vyriausyb臈s skiriami atstovai.
Vyriausyb臈s atstovo 寞galiojimus ir j懦 vykdymo tvark膮 nustato 寞statymas.
漠statymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldyb臈s teritorijoje Seimas gali laikinai 寞vesti tiesiogin寞 valdym膮.
124 straipsnis
Savivaldybi懦 taryb懦, j懦 vykdom懦j懦 organ懦 bei j懦 pareig奴n懦 aktai ar veiksmai, pa啪eid啪iantys pilie膷i懦 ir organizacij懦 teises, gali b奴ti skund啪iami teisme.
XI SKIRSNIS
FINANSAI IR VALSTYB臇S BIUD沤ETAS
125 straipsnis
Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavyb臈s teise priklauso Lietuvos valstybei.
Pinig懦 emisijos teis臋 turi tik Lietuvos bankas.
Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvark膮, taip pat 寞galiojimus nustato 寞statymas.
126 straipsnis
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kuri膮 sudaro pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai.
Lietuvos banko valdybos pirminink膮 skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
127 straipsnis
Lietuvos biud啪etin臋 sistem膮 sudaro savaranki拧kas Lietuvos Respublikos valstyb臈s biud啪etas, taip pat savaranki拧ki vietos savivaldybi懦 biud啪etai.
Valstyb臈s biud啪eto pajamos formuojamos i拧 mokes膷i懦, privalom懦 mok臈jim懦, rinkliav懦, pajam懦 i拧 valstybinio turto ir kit懦 寞plauk懦.
Mokes膷ius, kitas 寞mokas 寞 biud啪etus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos 寞statymai.
128 straipsnis
Sprendimus d臈l valstybin臈s paskolos ir valstyb臈s kit懦 esmini懦 turtini懦 寞sipareigojim懦 priima Seimas Vyriausyb臈s si奴lymu.
Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvark膮 nustato 寞statymas.
129 straipsnis
Biud啪etiniai metai prasideda sausio 1 dien膮 ir baigiasi gruod啪io 31 dien膮.
130 straipsnis
Valstyb臈s biud啪eto projekt膮 sudaro Vyriausyb臈 ir pateikia Seimui ne v臈liau kaip prie拧 75 dienas iki biud啪etini懦 met懦 pabaigos.
131 straipsnis
Valstyb臈s biud啪eto projekt膮 svarsto Seimas ir tvirtina 寞statymu iki nauj懦j懦 biud啪etini懦 met懦 prad啪ios.
Svarstydamas biud啪eto projekt膮, Seimas gali didinti i拧laidas tik nurodydamas 拧i懦 i拧laid懦 finansavimo 拧altinius. Negalima ma啪inti 寞statym懦 numatyt懦 i拧laid懦, kol tie 寞statymai nepakeisti.
132 straipsnis
Jeigu valstyb臈s biud啪etas laiku nepatvirtinamas, jo i拧laidos biud啪etini懦 met懦 prad啪ioje kiekvien膮 m臈nes寞 negali vir拧yti pra臈jusi懦 met懦 valstyb臈s biud啪eto 1/12 i拧laid懦.
Biud啪etiniais metais Seimas gali pakeisti biud啪et膮. Jis kei膷iamas pagal t膮 pa膷i膮 tvark膮, pagal kuri膮 sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildom膮 biud啪et膮.
XII SKIRSNIS
VALSTYB臇S KONTROL臇
133 straipsnis
Valstyb臈s kontrol臈s sistem膮 ir 寞galiojimus nustato 寞statymas.
Valstyb臈s kontrolei vadovauja valstyb臈s kontrolierius, kur寞 penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.
Valstyb臈s kontrolierius, prad臈damas eiti pareigas, prisiekia. Priesaik膮 nustato 寞statymas.
134 straipsnis
Valstyb臈s kontrol臈 pri啪i奴ri, ar teis臈tai valdomas ir naudojamas valstyb臈s turtas ir kaip vykdomas valstyb臈s biud啪etas.
Valstyb臈s kontrolierius teikia Seimui i拧vad膮 apie metin臋 biud啪eto 寞vykdymo apyskait膮.
XIII SKIRSNIS
U沤SIENIO POLITIKA IR VALSTYB臇S GYNIMAS
135 straipsnis
Lietuvos Respublika, 寞gyvendindama u啪sienio politik膮, vadovaujasi visuotinai pripa啪intais tarptautin臈s teis臈s principais ir normomis, siekia u啪tikrinti 拧alies saugum膮 ir nepriklausomyb臋, pilie膷i懦 gerov臋 ir pagrindines j懦 teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagr寞stos tarptautin臈s tvarkos k奴rimo.
Lietuvos Respublikoje karo propaganda draud啪iama.
136 straipsnis
Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautin臈se organizacijose, jeigu tai neprie拧tarauja Valstyb臈s interesams ir jos nepriklausomybei.
137 straipsnis
Lietuvos Respublikos teritorijoje negali b奴ti masinio naikinimo ginkl懦 ir u啪sienio valstybi懦 karini懦 bazi懦.
138 straipsnis
Seimas ratifikuoja ar denonsuoja 拧ias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis:
1) d臈l Lietuvos Respublikos valstyb臈s sien懦 pakeitimo;
2) d臈l politinio bendradarbiavimo su u啪sienio valstyb臈mis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstyb臈s gynyba susijusias gynybinio pob奴d啪io sutartis;
3) d臈l atsisakymo naudoti j臈g膮 ar grasinti j臈ga, taip pat taikos sutartis;
4) d臈l Lietuvos Respublikos ginkluot懦j懦 paj臈g懦 buvimo ir j懦 statuso u啪sienio valstybi懦 teritorijose;
5)d臈l Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautin臈se organizacijose bei regionin臈se tarptautin臈se organizacijose;
6) daugia拧ales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.
漠statymuose, taip pat tarptautin臈se sutartyse gali b奴ti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
Tarptautin臈s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin臈s sistemos dalis.
139 straipsnis
Lietuvos valstyb臈s gynimas nuo u啪sienio ginkluoto u啪puolimo 鈥 kiekvieno Lietuvos Respublikos pilie膷io teis臈 ir pareiga.
漠statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilie膷iai privalo atlikti karo ar alternatyvi膮j膮 kra拧to apsaugos tarnyb膮.
Kra拧to apsaugos organizavim膮 nustato 寞statymai.
140 straipsnis
Svarbiausius valstyb臈s gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstyb臈s gynimo taryba, 寞 kuri膮 寞eina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, kra拧to apsaugos ministras ir kariuomen臈s vadas. Valstyb臈s gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvark膮 ir 寞galiojimus nustato 寞statymas.
Vyriausiasis valstyb臈s ginkluot懦j懦 paj臈g懦 vadas yra Respublikos Prezidentas.
U啪 valstyb臈s ginkluot懦j懦 paj臈g懦 tvarkym膮 ir vadovavim膮 joms Seimui yra atsakingi Vyriausyb臈, kra拧to apsaugos ministras, kariuomen臈s vadas. Kra拧to apsaugos ministru negali b奴ti nei拧臈j臋s 寞 atsarg膮 karys.
141 straipsnis
Asmenys, atliekantys tikr膮j膮 karo arba alternatyvi膮j膮 tarnyb膮, taip pat nei拧臈j臋 寞 atsarg膮 kra拧to apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit懦 sukarint懦 ir saugumo tarnyb懦 apmokami pareig奴nai negali b奴ti Seimo nariais ir savivaldybi懦 taryb懦 nariais. Jie negali u啪imti renkam懦 ar skiriam懦 pareig懦 civilin臈je valstybin臈je tarnyboje, dalyvauti politini懦 partij懦 ir politini懦 organizacij懦 veikloje.
142 straipsnis
Seimas 寞veda karo pad臈t寞, skelbia mobilizacij膮 ar demobilizacij膮, priima sprendim膮 panaudoti ginkluot膮sias paj臈gas, kai prireikia ginti T臈vyn臋 arba vykdyti Lietuvos valstyb臈s tarptautinius 寞sipareigojimus.
Ginkluoto u啪puolimo atveju, kai kyla gr臈sm臈 valstyb臈s suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim膮 d臈l gynybos nuo ginkluotos agresijos, 寞veda karo pad臈t寞 visoje Valstyb臈je ar jos dalyje, skelbia mobilizacij膮 ir teikia 拧iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo pos臈d啪iui, o tarp Seimo sesij懦 鈥 nedelsdamas 拧aukia neeilin臋 Seimo sesij膮. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim膮.
143 straipsnis
Jeigu karo veiksm懦 metu turi b奴ti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendim膮 prat臋sti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybi懦 taryb懦 寞galiojimus. 艩iuo atveju rinkimai turi b奴ti skiriami ne v臈liau kaip po trij懦 m臈nesi懦 karui pasibaigus.
144 straipsnis
Jeigu Valstyb臈je i拧kyla gr臈sm臈 konstitucinei santvarkai ar visuomen臈s rim膷iai, Seimas gali visoje valstyb臈s teritorijoje ar jos dalyje 寞vesti nepaprast膮j膮 pad臈t寞. Jos trukm臈 鈥 iki 拧e拧i懦 m臈nesi懦.
Tarp Seimo sesij懦 neatid臈liotinais atvejais tok寞 sprendim膮 turi teis臋 priimti Respublikos Prezidentas, kartu 拧aukdamas neeilin臋 Seimo sesij膮 svarstyti 拧io klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim膮.
Nepaprast膮j膮 pad臈t寞 reguliuoja 寞statymas.
145 straipsnis
漠vedus karo ar nepaprast膮j膮 pad臈t寞, laikinai gali b奴ti apribojamos teis臈s ir laisv臈s, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.
146 straipsnis
Valstyb臈 globoja ir apr奴pina karius, kurie eidami karo tarnyb膮 nustoja sveikatos, taip pat karo tarnyb膮 einant 啪uvusi懦 ar mirusi懦 kari懦 拧eimas.
Valstyb臈 apr奴pina ir pilie膷ius, kurie gindami Valstyb臋 nustojo sveikatos, taip pat 拧eimas t懦 pilie膷i懦, kurie gindami Valstyb臋 啪uvo ar mir臈.
XIV SKIRSNIS
KONSTITUCIJOS KEITIMAS
147 straipsnis
Sumanym膮 keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij膮 turi teis臋 pateikti Seimui ne ma啪esn臈 kaip 1/4 vis懦 Seimo nari懦 grup臈 arba ne ma啪iau kaip 300 t奴kstan膷i懦 rink臈j懦.
Nepaprastosios pad臈ties ar karo pad臈ties metu Konstitucija negali b奴ti taisoma.
148 straipsnis
Konstitucijos 1 straipsnio nuostata 鈥淟ietuvos valstyb臈 yra nepriklausoma demokratin臈 respublika鈥 gali b奴ti pakeista tik referendumu, jeigu u啪 tai pasisakyt懦 ne ma啪iau kaip 3/4 Lietuvos pilie膷i懦, turin膷i懦 rinkim懦 teis臋.
Tik referendumu gali b奴ti kei膷iamos pirmojo skirsnio 鈥淟ietuvos valstyb臈鈥 bei keturioliktojo skirsnio 鈥淜onstitucijos keitimas鈥 nuostatos.
Konstitucijos pataisos d臈l kit懦 Konstitucijos skirsni懦 turi b奴ti svarstomos ir d臈l j懦 balsuojama Seime du kartus. Tarp 拧i懦 balsavim懦 turi b奴ti daroma ne ma啪esn臈 kaip trij懦 m臈nesi懦 pertrauka. 漠statymo projektas d臈l Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u啪 tai balsavo ne ma啪iau kaip 2/3 vis懦 Seimo nari懦.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i拧 naujo svarstyti gali b奴ti teikiama ne anks膷iau kaip po met懦.
149 straipsnis
Priimt膮 寞statym膮 d臈l Konstitucijos keitimo pasira拧o Respublikos Prezidentas ir ne v臈liau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.
Jeigu nurodytu laiku tokio 寞statymo Respublikos Prezidentas nepasira拧o ir nepaskelbia, 拧is 寞statymas 寞sigalioja, kai j寞 pasira拧o ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
漠statymas d臈l Konstitucijos keitimo 寞sigalioja ne anks膷iau kaip po vieno m臈nesio nuo jo pri臈mimo.
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
150 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedam膮ja dalimi yra:
1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis 寞statymas 鈥濪臈l Lietuvos valstyb臈s鈥;
1992 m. bir啪elio 8 d. Konstitucinis aktas 鈥濪臈l Lietuvos Respublikos nesijungimo 寞 postsovietines Ryt懦 s膮jungas鈥;
1992 m. spalio 25 d. 漠statymas 鈥濪臈l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 寞sigaliojimo tvarkos鈥;
2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas 鈥濪臈l Lietuvos Respublikos naryst臈s Europos S膮jungoje鈥.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2343, 2004-07-13, 沤in., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17)
151 straipsnis
艩i Lietuvos Respublikos Konstitucija 寞sigalioja kit膮 dien膮 po referendumo rezultat懦 oficialaus paskelbimo ir su s膮lyga, jeigu referendume jai pritars daugiau kaip pus臈 vis懦 Lietuvos Respublikos pilie膷i懦, turin膷i懦 rinkim懦 teis臋.
152 straipsnis
艩ios Konstitucijos ir jos atskir懦 nuostat懦 寞sigaliojimo tvark膮 reglamentuoja Lietuvos Respublikos 寞statymas 鈥淒臈l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 寞sigaliojimo tvarkos鈥, kuris priimamas referendumu kartu su 拧ia Lietuvos Respublikos Konstitucija.
153 straipsnis
Kai 拧i Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 met懦 spalio 25 dienos 3/5 vis懦 Seimo nari懦 bals懦 dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
154 straipsnis
Referendumu priimt膮 Lietuvos Respublikos Konstitucij膮 ir Lietuvos Respublikos 寞statym膮 鈥淒臈l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 寞sigaliojimo tvarkos鈥 pasira拧o ir ne v臈liau kaip per 15 dien懦 skelbia Lietuvos Respublikos Auk拧膷iausiosios Tarybos Pirmininkas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUK艩膶IAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽 VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. lapkri膷io 6 d.
Copyright copy;
2017 Visos teis臈s saugomos. All rights reserved.

Updated Time

Updating   
Friend links: ProxyFire    More...
Site Map 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140 150 160 170 180 190 200 250 300 350 400 450 500 550 600 610 620 630 640 650 660 670 680 690 700 710 720 730 740 750
TOS | Contact us
© 2009 MyIP.cn Dev by MYIP Elapsed:35.121ms